Biografija
Gimė 1949 m. balandžio 21 d. Plungės rajono Šlepečių kaime. Tėvai: Joana (Jurkaitytė) ir Domas Kaunas. Broliai: Stasys ir Valentinas. Vedęs. Žmona Vida (Gimbutytė), sūnūs Domas, Julius ir Martynas.
Bendrasis ir profesinis išsilavinimas, mokslo laipsniai ir vardai
Baigė Klaipėdos raj. Agluonėnų aštuonmetę mokyklą (1964), Klaipėdos raj. Priekulės vidurinę mokyklą (1967), Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo bibliotekininkystės ir bibliografijos specialisto diplomą (1975). Stažavosi Maskvos kultūros institute (1983), Humboldtų universitete Berlyne (1985), Jogailos universitete Krokuvoje (1992, 1999), Vokietijos bibliotekininkystės institute Berlyne (1995), Stokholmo universitete (1997), Švedijos humanitarinėje mokslų akademijoje ir Stokholmo mokslo institucijose (2003).
1990 m. istorijos mokslų daktaras (disertacija „Mažosios Lietuvos lietuvių knygos raida 1808–1919 metais“), habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, nuo 1993 m. profesorius.
Akademinė veikla
Nuo 1975 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1990–1991 m. Vilniaus universiteto Knygotyros ir bibliografijos katedros, 1991–2003 m. Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros vedėjas, 2002–2007 m. to fakulteto dekanas, nuo 2003 m. jo Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius, nuo 2010 m. Vilniaus universiteto Senato pirmininkas.
Nuo 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2007 m. akademijos narys korespondentas, nuo 2009 m. vyriausiasis mokslinis sekretorius, nuo 2011 m. tikrasis narys. Nuo 2003 m. Vokietijos Leibnizo mokslo draugijos narys.
Mokslo tiriamoji ir mokslo organizacinė veikla
Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: knygotyros teorija ir metodika, knygos istorija, knygos kultūra, rankraštinis ir spausdintinis paveldas, Mažosios Lietuvos kultūros istorija. Nuo 1990 m. tęstinio leidinio „Knygotyra“ atsakingasis redaktorius, Lietuvos retrospektyviosios bibliografijos redakcinės kolegijos narys. Enciklopedinio žodyno „Knygotyra“ redakcinės kolegijos pirmininkas ir vienas rengėjų (1997). Vadovauja doktorantams: aštuoni disertacijas apgynė, trys jas rengia.
Kartu su kitais parengė pirmąją Lietuvoje skaitmeninę knygą „Lietuviškos knygos metai“ (1998), sudarė leidinius „Bibliofilai apie asmenines bibliotekas“ (2001) ir „Knygos ir bibliofilijos kultūra“ (2005). „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (4 t.) ir „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ straipsnių autorius, mokslinės redakcinės tarybos narys.
Gimusi
1969 m. liepos 18 d. Agluonėnuose, Klaipėdos raj.
Kontaktai
Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, tel. (+37046) 398 804; el. paštas: silva.pocyte@briai.ku.lt, silva.pocyte@gmail.com
Biografija
1984 m. baigusi Klaipėdos rajono Agluonėnų mokyklą. 1987 m. baigusi Klaipėdos rajono Priekulės vidurinę mokyklą. 1987–1992 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1996–2000 m. Klaipėdos universiteto finansuojama doktorantė Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinėje doktorantūroje. 2000 m. gruodžio 12 d. apgynė daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos lietuvių tautinis identitetas ir kultūrinė raiška 1871–1914 m.“.
1992–1994 ir 1995–1996 m. dirbo Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro laborante, 1994–1995 m. – Klaipėdos „Aukuro“ vidurinės mokyklos mokytoja. Nuo 2000 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (2003 m. reorganizuotas į BRIAI) mokslo darbuotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja ir KU HMF Istorijos katedros lektorė, docentė. Nuo 2002 m. gruodžio – KU BRIAI direktorė. 2010 m. KU Senatas suteikė docento pedagoginį vardą.
Knygos „Agluonėnai: kaimas istorijos pagairėje (1939–1990)“ (1994), monografijos „Mažlietuviai Vokietijos imperijoje, 1871–1914“ (2002) ir kelių dešimčių tiriamųjų straipsnių lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis autorė, daugelio leidinių sudarytoja. Nuo 1996 m. Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje vykusiose konferencijose ir seminaruose skaitė daugiau kaip 30 mokslinių pranešimų.
Jungtinių Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto (nuo 2003) bei Klaipėdos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūros komitetų (nuo 2011) narė, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentė (nuo 2004), KU BRIAI tęstinio leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ vyriausioji redaktorė (nuo 2006), Lietuvos edukologijos universiteto mokslo darbų žurnalo „Istorija“ red. kolegijos narė (nuo 2011), Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie LR Seimo Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo valstybinės programos rengimo grupės narė (nuo 2007), Liudviko Rėzos kultūros centro Juodkrantėje kuratoriumo narė (nuo 2007), Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narė (nuo 2010). 2007–2012 m. buvo KU Senato narė.
Agluonėnų seniūnijos rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laureatė (2004), Pagėgių savivaldybės garbės pilietė (2011).
Tyrimų interesai
Prūsų Lietuvos kultūros istorija ir identiteto problematika XIX a. pab. – XX a., Klaipėdos krašto istorija XX a., Klaipėdos krašto etnokonfesinis kultūros paveldas.
Moksliniai projektai
2006 m. ir 2008 m. BRIAI vykdyto mokslinio tiriamojo projekto „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“ vadovė. 2010–2012 m. mokslo plėtros projekto „Mokslinio periodinio leidinio Acta Historica Universitatis Klaipedensis leidimas“ vadovė. 2010–2011 m. LR Kultūros ministerijos iš dalies finansuoto projekto „Konfesinio, kultūrinio ir kalbinio paveldo fiksavimo ir tyrimo ekspedicijos Klaipėdos krašte“ vadovė. 2012–2014 m. projekto „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą“ vykdytoja.
Biografija
Gimiau 1982 m. vasario 22 d. Agluonėnuose, Klaipėdos rajone. Baigiau 1997 m. Agluonėnų pagrindinę mokyklą. Besimokydamas Agluonėnų pagrindinėje mokykloje nuo ketvirtos klasės pradėjau lankyti Vlado Knašio krepšinio mokyklą Klaipėdoje. Pradėjau žaisti, kaip ir daugelis vaikų, darželyje. Kiek paaugęs, kamuolį mėčiau į tėčio pakabintą krepšį kieme. Vėliau drauge su kaimynais krepšinį žaisdavome iki išnaktų. Tėvai pamatė mano aistrą šiam žaidimui, todėl mane, antraklasį, užrašė į Klaipėdos sporto mokyklą (dabar ji vadinama Vlado Knašio krepšinio mokykla), kurią pabaigiau kartu su mokslais vidurinėje. Taigi, galima sakyti, kad nuo tada aš ir kamuolys – neišskiriami draugai. Dar besimokydamas sporto mokykloje žaidžiau už Gargždų „Gargždus“. Vėliau treneris Algimantas Sercofas rekomendavo mane Klaipėdos „Neptūnui“. Pabaigęs mokslus Klaipėdos politechnikos mokykloje, nustojau žaisti ir „Neptūne“. Tuomet įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) Kaune, trenerio specialybę. Ten mane treniravo Edas Nickus, kurio dėka žaidžiau LKKA A lygos „Atleto“ komandoje. Kaune viskas klojosi puikiai: pavyko sėkmingai žaisti ir nepriekaištingai mokytis. Tačiau man to neužteko, norėjosi siekti daugiau. Pasibaigus mokslo metams, per vasaros atostogas, labai intensyviai sportavau individualiai namuose. O rudenį išvažiavau į peržiūrą Lenkijoje. Ši išvyka buvo lemiama mano sportiniams pasiekimams. Lenkijos krepšinio komandos „Pruškovo Old Spice“ treneriai rengė naujų žaidėjų atranką. Žaidžiau vienas atrenkamąsias rungtynes, po kurių pasilikau žaisti Lenkijoje. Ir nuo tada prasidėjo mano, profesionalaus krepšininko, karjera.
Karjera
- 2000–2001: Klaipėdos „Neptūnas“;
- 2001–2002: Kauno „LKKA-Atletas“;
- 2002–2003: Pruškovo „Old Spice“ (Lenkija);
- 2003–2004: Alytaus „Alita“ (LKL);
- 2004–2005: Alytaus „Alita“ (LKL);
- 2005–2006: Šviecio „Polpak“ (Lenkija) – 2006-07-24 tapau pasaulio gatvės krepšinio 3x3 čempionu atstovaudamas Lietuvai;
- 2006–2007: Brėmerhafeno „Eisbaren“ (Vokietija);
- 2007–2008: Brėmerhafeno „Eisbaren“ (Vokietija);
- 2008–2009: Brėmerhafeno „Eisbaren“ (Vokietija);
- 2009–2010: Prienų „Rūdupis“, Nikolajevo MBC (Ukraina) – vasarį persikėliau į Hageno „Phoenix“ (Vokietija);
- 2010–2012: Hageno „Phoenix“ (Vokietija);
- 2012–2013: Juve Caserta (Italija).
2014 m. liepos viduryje pasirašė vienerių metų sutartį su Panevėžio „Lietkabelio“ klubu, tačiau sezono viduryje sutartis abipusiu sutarimu buvo nutraukta ir puolėjas persikėlė į Prancūziją, kur žaidžia Avinjono „Grand Avignon–Sorgues“ (Prancūzijos trečioji lyga).
Pasiekimai
- 2005 – Lietuvos krepšinio Žvaigždžių dienos dalyvis;
- 2006 – 3x3 Pasaulio čempionas (Italija);
- 2004/2005 – Lietuvos krepšinio lygoje LKL pagal įmestus taškus per rungtynes (19,3 taško) buvau 3-as;
- 2005/2006 – Lenkijos krepšinio lygos čempionatas (4 vieta);
- 2007 – Vokietijos taurės finalinis ketvertas;
- 2008 – Vokietijos Žvaigždžių dienos dalyvis;
- 2009 – Vokietijos Žvaigždžių dienos dalyvis;
- 2009 – Vokietijos Taurė (3 vieta);
- 2011/2012 sezono tradiciniuose „Eurobasket.com“ rinkimuose buvau pripažintas geriausiu Vokietijos lygos europiečiu.
2022 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Gimė
1961 m. birželio 26 d. Kaune. Gyvena ir dirba Klaipėdoje.
Kontaktai
Tel. 8 698 84032, el. paštas r.treigys@gmail.com
Biografija
- 1968 m. pradėjo lankyti Prienų rajono Šilavoto pradinę mokyklą;
- 1976 m. baigė Agluonėnų aštuonmetę mokyklą;
- 1979 m. baigė Priekulės vidurinę mokyklą;
- 1987 m. baigtos studijos Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) Klaipėdos Vizualiojo dizaino katedroje;
- 1987–1988 Palangos muzikos mokyklos dailės skyriaus mokytojas;
- 1988–2004 mokymo meistras Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualiojo dizaino katedroje;
- 1988 m. priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą;
- 1990–1995 grupės DOOOOORIS narys;
- 1991 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija;
- 1998 m. priimtas į Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungą;
- 2000 m. kūrybinė 2 mėnesių studija PROARTIBUS centre Ekene, Suomija;
- 2004 m. Robert Bosch kultūros fondo kūrybinė studija Berlyne, Vokietija;
- 2005 m. skirta Arts Link stipendija menininkams. Niujorkas, JAV;
- 2005–2009 Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas;
- 2006 m. skirta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija;
- 2008 m. kūrybinė 1 mėnesio studija Raum Sylt Quelle, Vokietija;
- 2009 m. kūrybinė 2 mėnesių studija KLEE, Šverinas, Vokietija;
- 2010 m. kūrybinė 1 mėnesio studija Graco kūrybos namuose, Austrija.
Parodos
- 38 personalinės parodos Lietuvoje ir užsienyje;
- 60 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Darbai saugomi
- Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas, Vilnius;
- Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija, Vilnius;
- Odensės fotografijos meno muziejus, Danija;
- PROARTIBUS centras, Ekenas, Suomija;
- Fotografijos muziejus, Šiauliai;
- Europos Parlamentas, Briuselis;
- Modernaus meno centras, Vilnius;
- privačios kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje.
Svarbesnės publikacijos apie R. Treigio kūrybą
- Algimantas Kunčius „Remigijus Treigys“, „Krantai“, Spalis / 89, Vilnius, 1989;
- Peeter Linnap „Photograps and mummies – tales from the crypt“, „Borderlands“, Glasgow, 1993;
- Raminta Jurėnaitė „Remigijaus Treigio fotografijos“, katalogas „Galeria FF“, Lodzė, 1995;
- Jaroslaw Sieradzki „Polnocne klimaty prowincji“, „Fotografie Remigijus Treigys“, Suwalki, 1998;
- Agnė Narušytė „Subraižyta tikrovė“, „Fotografija“, Nr. 2, Vilnius, 2001; „7 meno dienos“, Nr. 39, Vilnius, 2001;
- Ričardas Šileika „Fotografas Remigijus Treigys: man įdomiausia ta nematomoji pusė“, „Šiaurės atėnai“, Nr. 43, Vilnius, 2001;
- Ignas Kazakevičius „Natiurmortai iš daiktų, kurie nemeta šešėlio“, „Kultūros barai“, Nr. 4, Vilnius, 2002;
- Ireneusz Zježdžalka „Spowolniony swiat Remigijusa Treigysa“, „Kvartalnik fotografia“, Nr. 12, Wrzesnia, 2003;
- Monika Krištopaitytė „Patogus ir nepatogus žiūrėjimas“, „7 meno dienos“, Nr. 2, Vilnius, 2003;
- Jurgita Videikaitė „atminčiai reikšmingi vaizd(ini)ai“, „7 meno dienos“, Nr. 41, Vilnius, 2004;
- Marta Smolinska-Byczuk „Swiat niespelnionych obietnic o fotografiach Remigijusa Treigysa“, „Remigijus Treigys, fotografia“, Posnane, 2005;
- Giedrė Bartelt „Ideologijų nusiaubto miesto vaiduokliai“, „Kultūros barai“, Nr. 3, Vilnius, 2005;
- Rolandas Rastauskas „Berlynalijos“, „Krantai“, Nr. 1, Vilnius, 2006;
- Maija Rudofska „Magiskais realisms un vientulibas arhitektūra“, „Foto kvartals“, Nr. 2(6), Ryga, 2007;
- Katharina Narbutovic „Regima neregimybė“, „Kintančios erdvės“, Klaipėda, 2008;
- Danguolė Ruškienė parodos „Tamara iš Graco“ recenzija. Dienraštis „Klaipėda“ kultūros priedas „Durys“, 2011 m. liepa;
- Laima Kreivytė „Esamas būtasis“, parodos „Tamara iš Graco“ recenzija, „7 meno dienos“ 2011 rugsėjo 2 d.;
- Agnė Narušytė „Laiko patirtis Remigijaus Treigio fotografijose“, akademinis žurnalas „Logos“, 2012/70;
- apie R. Treigį sukurtas TV filmas iš ciklo „Laiko portretai“, rež. Juozas Javaitis, 2006.
